->
KARTAIS aš vakarą prarymau –
Nė vieno žodžio nerandu,
O būna vakarai su rimais,
Sonetais ir rondo!
Mačiau marias, kaip gilią žaizda.
Žinau, jums marios tik vanduo,
O man jos menasi, kaip vaizdas
Soneto ar rondo.
Malonu būt jums apie lūpas?
Gal skruostus? gal dantis?
Bet žinote mano soneto ūpą,
Mano rondo mintis.
Ir kas, ir kas iš to, kad ašen…
Ir kas iš to, kad jūs graži?!
Ar tai galėtų man nors lašą
Jaunystės sugrąžint!
Kartais esu tokis apsalęs –
Mano buitis juk jeux de mots!
Bet kartais būna man be galo,
Be galo įdomu,
Kai vienas vakarą nesavą
Ir meilę prieblandom
Pinu ketureiliais, oktavom,
Sonetais ir rondo…
Palikite komentarą