->
Aš užmigau ant marių kranto,
ant marių kranto, kaip sudužusi vilnis.
Ir vandenys tyliai kuždėjo –
koks nelaimingas jis.
Aš pažiūrėjau, kaip vagis į vakarą,
į mylinčios brunetės lūpas ugnines,
ir palaima sapnuoti laimę
nuėjo nuo manęs.
Vis dega uosto žiburiai,
vis dega aukštas švyturys …
Ir mano liūdnas skausmas,
ir mano ilgesio juoda ugnis.
Palikite komentarą