Eilerasciai.lt

Debesys drengia dangų.
Vėtra artėja.
Į baltą Baltiją brenda,
per smėlį ir vėją,
tūkstantamečiai pušynai.
Priėję
pakrantę, krenta
šniokšdami į devintąją bangą
ir giliai gelmėn paskandina,
šakų ir šaknų raizgyne,
smėlį, žaibus ir vėją
ir gintarą
[Daugiau…]

Saulėlydyj kaba suplėšyti debesys. Burlaivių griaučiai,
pažaliavę tinklai, žvynai, žuvys ir žvaigždės ant kranto.
Bežadės moterys, tylūs vaikai tebežiūri į jūrą.
Praūžusio pikto tornado liūdnas nature morte.
[Daugiau…]

Pilki uolų kauburiai liepsnojančioj dykumoj –
banda senų dramblių, nučaižytų vėjo, lietaus…
Raudoną jūrą išklojo vergai ir karaliai koralais.
Nuo palmių žiūri paukščiai drėgnom, deimantinėm akim.
Opalą ir auksą skalauja upeliai nepaliesti.
[Daugiau…]

Lygumų upės! Spindinčios saulėj, plačios ir tingios
srūvate jūs iš rytų horizonto bekraščių pelkynų
per šimtamečius raistus, kur medžių kamienai galingi
šlamantį dangų supa virš jūsų. Ten jūsų gimtinė.
Ten jūs vingiuojat siaurais sidabriniais voratinkliais
tarytumei žemės gyslos: skaisčios ir nuostabiai mėlynos,
per tankumynų puvėsius, šaknis ir per baltus akmenis,
kol išsiliejat saulėtom strūklėm į žydinčius slėnius.
[Daugiau…]