->
Gėlė pasakė vėjui, kad ji pražys rytoj,
O vėjui pasigirdo, kad ji pasakė “tuoj”, –
Tas pakuždėjo broliui, o brolis dar kitam,
Jauniausiam ir linksmiausiam, kvailam ir nerimtam.
[Daugiau…]
|
||||||
-> Gėlė pasakė vėjui, kad ji pražys rytoj, Pavasaris, per veidą mušdamas Aš sapnavau peizažą lyg El Greco: Oranžinės saulėlydžio srovės suplėšo debesį ir aptaško muziejaus parko žalumą degančiais taškais. Atsigręžęs nuo lango, aš žiūriu į pasakišką Degas fotelį, putojantį oranžinėm ir žaliom dėmėm. Jis turėtų stovėti danguje, apsaugotas aukso grandinėm, idant kuris iš dievų per klaidą nesumanytų į jį atsisėsti. -> Liūdnų miškų rūstus kirtėjas, Girios senos kaip vandenys. Samanos. Paglostei debesį kaip paukštį, Švelnų, liūdną lietų Tyliai šlamančių medžių poros -> Lietus išpylė žalią spalvą |
||||||
© 2024 Eilerasciai.lt - poezija, eilės, eilėraštukai, eilėraščiai. |
Naujausi komentarai