Artumas

Drėgnų pagriovių vingiorykšte,
ačiū, kad man padedi
panešt mano naštą.
[Daugiau…]

Progiesmiai

Progiesmiais
yra žvaigždės ir
apuoko širdis žemiau jų
ir medžio viršūnė,
ir man to gana
[Daugiau…]

Sausros alegorija

Šią vasarą nelijo:
sausi miškai,
supleišėję dirvonai
nemato debesio.
Miškų šešėly
rudeniškai šlama
ištroškusi žolė.
[Daugiau…]

Po audros

Paskubom išmėtytos kalnėnų pintinėlės,
dubenėliai su vakarykščio maisto liekanom
ir ant retų krūmokšnių smulkios sniego gniūžtės
kaip kalnėno ašaros,
sekmadienį skurdžion trobelėn
neatsinešusio pašventinto vandens.
[Daugiau…]

Ir vėl lietus

Lietus per metų dalimis atidalintą žemę –
be paliovos ir įtemptas.
Ar yra gyvenimas
nuolatos būti lyjamam?
[Daugiau…]

Lietus

Nepriėmiau tavęs. Užsidengiau.
Atrodei man sunkus kaip geležis.
Kodėl žiedais patvino
laukinė obelis?
[Daugiau…]

Pasikartojimas

Kai vėsų vakarą ties gluosniais
ir ties molėtais pakraščiais
kartojas paukščių takas,
[Daugiau…]

Girios melsvuma

Matau, giria jau šviečiasi spalva indigo,
Ir vėjas budina apsnūdusias kalvas;
Jau kuždasi beržai, ten slėniuose sumigę,
Laukuos jau švilpauja gaivias melodijas kažkas.
[Daugiau…]

Žaliojo ilgesio žodžiai

Žinai, ta upė tokia mėlyna.
O tokia vasara žalia.
Platumoje šilkinių pievų,
Vai, kokia didelė valia!
[Daugiau…]

Peizažas

Aukštaičiuose kalnai nubalo –
Žiema po žemę išsiliejo…
Tarytum ir beržai apvalūs
Snieguoti drybso pakelėj.
[Daugiau…]