Kažkam

PAJUS kas ašaras šiltas ant skruostų,
Apraibs ir susilies kam šitos raidės;
Gal jis norės, kaip aš kad šiandien, guostis,
Gal pražydės jam sielvartas, kaip mano veide.

Ir neturės jis talento palikt eilėse,
Drąsos net neturės ir pasiskųsti,
Tai links jisai, lyg gluosniai pakelėse,
Ir nusineš tą graudžią lyriką į kapą rūstų.

Žinau, kad nėra tikslo mūsų buičiai
Ir lyrikai, ir žodžiui šio soneto –
Abu mes krintame žvaigždėm rugpjūčio,

Abu mes krintame, kaip rasos gailios –
Taip mes be tikslo ant šio balto svieto,
Be tikslo mūs gyvenimas ir eilės…


Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>