Chronos

Iš laiko ūkanų išnyra trys
Ir vis tos pačios šmėklos megalomanės:
Rūsti dievybė, kruvinas karys
Ir visagalė kurtizanė…

JIS EINA ir eina – atletiškas, jaunas –
Per šaltį ir karštį, per lietų ir vėją…
Šaltai, abejingai ir sopulį sėja,
Ir neša rūstybę, ir ašaras plauna…

Ir džiaugsmo, ir verksmo, ir mūsų rūstybės
Nemato, negirdi – visai jam nerūpi,
Kad išgąsčiu šaukiam, maldaudami klūpom
Ir trupinius renkam didžios amžinybės…