Apleistam parke

Kai čia orkestras grojo ir žydėjo gėlės,
Buvai ir tu, baltasis mano džiaugsme!
Dabar taikai apleisti – rauda vėjas –
Ir lapai skrenda, kaip geltoni paukščiai.

Ir mintys, tos kankinančios, taip margos:
Paliki čia jaunystę žalią vysti! –
Sukąsk dantis, ir būki vargo vergas!
Skrisk su geltonais paukščiais, skrisk į vėlių karalystę!