Pavasaris kalėjime

Nematei tu sprogstant beržo,
Negirdėjai vyturėlio – –
Ilgesingą žvilgsnį varžo
Tau grabai drėgnų šešėlių.

Paukštis čia neranda kelio –
Net varnėnas jo nežino.
Veltui stiebsies prie langelio,
Prie pinučių geležinių!

Tai iš ko tu sužinosi,
Jog pavasaris atjoja? –
Kad krūtinę skauda, kosi?
Sienų plytos ašaroja?

Ir sunkus vežimas dunda –
Veža gatvėm žemei trąšą.
Ilgesys pasiutęs bunda
Ir krauju į širdį rašo.