Tradicinis

Viskas yra prasminga.
Niekas prasmės neturi.
Mato tasai, kas žiūri:
aušta virš Vilniaus, sninga.
Spengiančią įtampos tylą
girdi tasai, kas klausos.
Sninga vos vos. Ir rausvas
brėkšmas danguj įskyla.
Tai, kas ryškėja šį rytą –
tūkstančius metų nokinta.
Viskas yra užrakinta.
Niekas neuždaryta.

Gruodis

Sutikau šį rytą gruodį.
Kur skubi, kur šitaip skuodi?

Kur ant balto žirgo skrieji?
Tuoj Kalėdos, tuoj Naujieji.
[Daugiau...]

Mano rainis

Vaikai kieme po sniegą
Bėgioja tekini,
O mano Rainis
Miega,
Atgulęs pakrosny. [Daugiau...]

Kai eglės sidabrą barsto

Kai eglės sidabrą barsto,
Kai kiškiai palydi pusnynais
Į amžinybę metus,
Linkėjimai išsipildo!
Ir norai visi išsipildo!
Tik reikia labai tikėti
Tuo, ką kitiems sakai. [Daugiau...]

Snaigių kalba

Tylią naktį,
naktį šventą
baltos snaigės
tyliai krenta…
[Daugiau...]

Sniegas

SNIEGAS! Viešpatie, ir baltas,
Ir minkštas, ir jaukus!
Ir gera, tik truputi šalta…
Einu ir su savim šneku.
[Daugiau...]

Snaigė

PRAŽYDO akys, nei obelys gegužy,
O buvo saulėta diena.
Solveiga! atsklenda pašliūžom
Pusnynais tiesiai į mane!
[Daugiau...]

Raizgos sniegas

RAIZGOS sniegas, minkštas ir tylus,
Tartum pirštai nusigandus virpa.
Buvo meilė taip pražydus, išputojus kaip alus,
Bet taip greit, taip greit ištirpo…
[Daugiau...]

Žiemos lopšinė

Giliam sniege paskendę miega girios,
sodybų obelys, klevai ir ąžuolai,
giliam sapne ir tu, tarytum mirus,
manoji žeme, nutilai…
[Daugiau...]

Žiemos poemos

Pirmas sniegas.

Kaip čystą sąžinę, žiema išbarstė pirmą sniegą
Ir pakirstos eglaitės žalios.
Balti laukai ilgiausią miegą miega.
Ant lauko pušys kelios.
[Daugiau...]



Puslapis 1 iš 812345678