Šiaurės vasaros

Kelia vidudieniai smilgą ir svėrę.
Tolimas kelias – ligi nakties.
Greit ant beržo kaktos – iš upės išnėręs –
Vakaras mėlyną ranką uždės.

Balti rugiai atsistos gubosna.
Upėj klyks putinai raudonais aidais.
Šį aitrų vakarą mes rasom pasiklosma
Ir apsiklosma miglom kaip šilkais.

Ir kai juodai nusirpusių vasaros uogų
Rieškutės jau nebeišlaikys, –
Naktis, palinkus ant veido epušių sruogom,
Pirštais žvaigždiniais užspaus akis – – -


Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>