Rudenio laužai

Po skrendančiais variniais debesim
sužėrę skambančius lapus į krūvą
ir juos ugnim užpjudę, darbininkai su kastuvais
liepsnojančiais prapuola didmiesčio raudono klegesin, –

viršum kurio galvažudys ruduo, padegęs visą dangų,
ant bokštų sėdi vienas, pagiežos pilnom akim,
ir žiūri, kaip karti migla ir dūmai dengia
žaizdotą žemės veidą, grimztantį naktin.