Fata morgana

Kai paskutinis saulės spindulys
per žolę liečia mirusiųjų kaulus –
išdidūs slegiantys rudens šešėliai
į slėnį nusileidžia palengva.
Gegutės balsas prieblandoj nutyla
pušų viršūnės suliepsnoja auksu,
kuris taip pat išblėsta, išsisklaido…
Kaip tyliai aidi sutemų žingsneliai!
Tai pasitinka mus Fata Morgana,
išnyranti iš mūs beprasmių žodžių:
velionių Dievas ir velionis Dievas,
ir tai, ką mes vadiname Dievu.
[Daugiau…]

Metai be žiogo

Šalta naktis. Bet dieną dar atšyla.
Greta mirtis, todėl gyvybė kaupias
prieš pirmą šalną. Vasara jau traukias, –
greit amžiną mirties – gyvybės bylą
išspęs ruduo. Laiškai neparašyti
sudegs. Taip parkuos deginami lapai.
Vienutėn iš vienutės – šie etapai.
Be žiogo – metai. Bandymai išgyti.
[Daugiau…]

Rudenio daina

Klausykitės vėjo ūžesio naktį,
Seno vėjo ūžesio, gūdaus vėjo ūžesio,
Mirusiųjų prakeikimo, gyvųjų lopšinės…
Klausykitės vėjo ūžesio.
Nebėra lapų, nebėra vaisių
Nuniokotuose soduose.
Prisiminimai – mažiau kaip niekas, viltys labai toli.
Klausykitės vėjo ūžesio.
[Daugiau…]

Ruduo

Tie lapai krenta, krenta lyg toli
danguj nuvysta sodai; lapas mestas
tarytum atsisveikinimo gestas.
[Daugiau…]

Giedras rudenėlis

ŠTAI ATEINA giedras, linksmas rudenėlis..
Visas skliauto mėlis, miško pievų žalis
Gyvas ir spalvingas, it brangus emalis,
Tik upeliuos tyli tyras vandenėlis…
[Daugiau…]

Spalvingas ruduo

ATEIDAVO jisai puošnus, lyg Kubla chanas
Su purpura, auksiniais raštais išsiūta,
Ir, eidams su žiauria ir paklusnia svita,
Nutrempdavo laukus ir širdį, ganant…
[Daugiau…]

Savaip gražus

SAVAIP gražus kiekvienas metų laikas –
Malonu rytą ir vidudienį.
Gražus pavasari, einu! lik sveikas!
Su šypsena einu į rudenį.
[Daugiau…]

Apie rudenį ir šunį

TOLI, už marių mėlynųjų,
Už šilo, už laukų,
Karalaitę pamotė išgujo,
Išgujo iš namų…
[Daugiau…]

Ateina rudenys…

Ateina rudenys – tamsių dienų vienuoliai,
ir gieda requiem jų žingsnių eisena.
Žvaigždynai gesta į juodas miglas nupuolę,
ir vysta gėlės – laimės pasaka sena.
[Daugiau…]

Ruduo

Ruduo. Ruduo. O vasaros pasilgau.
Šalna. Šalna. O vasarą šaukiu.
Ir ašara, kaip deimantas, blakstieną vilgo,
ištryškusi iš saulėn pakeltų akių.
[Daugiau…]