Pavasario naktys

O gegužio naktis – pavojinga,
Tu nubrisi į sodą gilyn,
Atsistosi po vyšniomis – sninga,
Ir prikris šilto sniego širdin.

Ir netirpsta, netirpsta tas sniegas,
O per sniegą lyg žingsniai – girdi? –
Ir nelauki tarytum tu nieko,
Bet plasnoja kaip paukštė širdis.

Ir iš tolo kažkas tyliai šaukia, –
Taip nuo sniego širdy neramu.
Pirmą sykį tavęs šiąnakt laukia
Kelias ne į namus – iš namų.

Nes už upės lakštingalos plaka…
Nežinai, ko juokies ir verki…
Ir Naktis švelniai liečia tau kaktą
Tu Pavasariu, mielas, sergi…