Namai

Vieną vakarą sugrįšiu vėl namo.
Bus skaidri, šalta žiemos naktis.
Švies didžiulės žvaigždės tylumoj,
ir beržai stovės šalikelėm balti.

Taip prieisiu kelią į namus…
Tolumoj suvirps varpeliai – ir skambės, skambės.
Grįžulas tarp ąžuolo šakų plazdės –
didelis, liepsnojąs, neramus…

Ir praversiu aš namų duris –
pasigirs pažįstami balsai, ir atspindys
plazdančios ugnies ant mano veido kris…
Ir suplaks taip taikiai ir lengvai širdis…