Grįžimas į lygumas

Man reikia grįžt Kaskart labiau
į liūdesį panašios lygumos,
kaskart labiau –
kaip moterys susigraudinusios.

O dar žinau ir atkartot galėčiau,
kaip jos suėjo gretomis:
– Praeinantis esi ir svetimas!

Aš ten gimiau. Mane jūs užauginot.
Šešėlis mano driekėsi jumis…
ir liūdesys. Su lygumom susikabinęs
aš bėgau rudenim,

kai rinkdavot savin sunkaus lietaus lašus…
Dabar: – Į lygumas ar būsi panašus?

Taip. Reikia grįžt. Kaskart labiau
į liūdesį panašios lygumos.
Aš visuomet į liūdesį grįžau,
o liūdesys į lygumas.