Dagilėlis

Žvarbūs lietūs raižo tartum peiliai.
Dargana rudenė – klampios pelkės.
Dagilėli, ko taip čypsi gailiai?
Ai netekęs draugo, ar išalkęs?

Sibiro jau taigos vėjai kelias,
Greit supūs ledinių snaigių pusnį.
Be pastogės – permirkę plunksnelės.
Kur nakvosi. kur tu svečias būsi?

Aš pakviestau mažąjį paukštelį
Į namelio šilumą pro langą…
Dagilėli, nebturiu namelių,
Svetima padangė mane dengia.