Tėvelis miega

Kam žvakės dega nesutemus?
Kodėl taip širdį gelia?
Kam budi baltos chrizantemos
Prie miegančio tėvelio?

Įšliaužia žmonės, galais pirštų.
Lyg nebyliai klausimai – –
Iš didžio sielvarto aš mirštu –
Tokia tyla baisi man!

Vai, gauskite, varpai, sirenos,
Raudokit mano skundą!
Tyliais šešėliais dreba sienos –
Tėvelis nenubunda.

Tėvelis miega. Nepažadins
Varpų kraupus gaudimas –
Suspaustos lūpos jo – bežadės –
Jautri širdis nurimus.

Jau niekad nepramerks blakstienų
Tos akys rūpestingos –
Jau nebeglostys mūs nė vieno –
Balta ranka sustingus.

Tikrai. Tikrai tėvelis mirė!
Vargai langan sužiuro –
Ir dienos rūškanos pasviro
Prie našlaitėlių durų.