Palaiminki mane

Sudie tau pasakiau saulėtekio metu, –
Pasibaigė diena – ir vėl tavin grįžtu
Išblyškusia dvasia, nublankusia širdim,
Pasveikinti tave – ir likti su tavim.

Tyli tu ir klaiki, kaip tyrų glūdnuma,
Marinančiais sapnais keleivį globdama.
O aš tavęs geidžiu, kaip skausmo valandos,
Kur mirtį pažadės, bet laimės – niekados.

Turiu aš tau brangių slėptinių dovanų:
Del jų tavęs geidžiu, del jų ir gyvenu.
Visa plati buitis – del jų ir del tavęs, –
O vien tik tu ir jos žavės mane ir ves.

Tu lauk manęs viena, nedegus žiburių:
Slėptinių dovanų aš tau įteikt turiu.
Kita many šviesa – ir žygiai nebe tie, –
Palaiminki mane nors tu, juoda naktie.