Dienų melodija

Daug kas, daug kas širdį kremta,
Bet ir džiaugtis žmogui lemta…
Audėjėlė veja ritę,
Vašką žvakei tiekia bitė,
Ieško karties apynys –
Toks gyvatos rezginys…

Girios paukščiui amžių duota
Laisvė ir būtis sparnuota,
Žmogui – verksmas, kad besparnis,
Pančiai, skriaudos, dulkių barnis,
Bet kilniausia jo dalia –
Gyvo išmonio galia…

Žynio išmoniu jis gyvas,
Ir nuvoks jis, nors vėlyvas,
Mirksnio vertę, amžių žymę,
Ko jis miršta, ko jis gimė,
Ir – drąsus – išmins išties
Didį slėpinį būties…