Serenada

Už kalnelių saulė leidžias…
Amžių slaptos knygos skleidžias.
Žemės šlamesys nutilo…
Švyti jaunatis ant šilo…

Žvaigždės žemės miglą lydi…
Jau dangus žvaigždynais žydi…
Niekas mūsų čia negirdi –
Atiduok man savo širdį…

Pasivertęs žemės žiedu,
Savo – tavo – širdžiai giedu –
Skyrium viena jos sapnavo –
Duok man slaptą sapną tavo!