Gandrą lydint

Vasaros saulės netekę,
Girios paukšteliai nutilo,
Kuopias į būrį ir lekia
Iš paerdvėjusio šilo…

Gandre, atklydėli broli,
Mudu čia vargova dviese,
Nugis tu vėlei į tolį
Vienas išskristi rengiesi…

Toliuose sodai nelėpsta…
Toliuose žydris ir saulė,
Čia gi tik piūtės pagrėbstai,
Tuščio troškimo apgaulė…

Margas ruduo per rugienas
Purvo tokus prasimynė –
Aš čia, gandreli, jau vienas,
Tavo sapnuosiu tėvynę…

Renkis, užskridėli, renkis,
Aušrą nutolusią vykis!
Saulė – sparnuotų perlenkis,
Sapnas – besparnių laimikis..