Elgetos giesmė

Kaip gluosnis žemei atiduoda
Iš saulės skolintus lapus,
Taip tu nulykytą aruodą
Dalyti ryžkis bent perpus…

Nenuovokus šykštuolio delnas,
Jis nenujaučia širdimi,
Kad ir dalybos – tikras pelnas,
Nes duodamas tu daug imi,

Nes, bėręs broliams bent po saują,
Neužsigniauždamas riekės,
Tu sau užsėsi lauką naują,
Kur žiupsnį pėdas atmokės…


Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>