->
Ji rankoj nešėsi alyvų…
Pro veidą trąšios žiedų leikos linko,
Už tų alyvų šypsena tau taip pritinka,
Ir tas dantų perlininis kolektyvas!
Bet kam žiedai lavono skleidė kvapą?
Gal ant kapų tu juos nuskynei?
Tas kraujas, kurs pulsavo kieno nors krūtinėj,
Pražydo dabar žiede, prasiskverbė į lapą,
Mirtis tu mano ir gyvenimas,
Tu šypsena išsprendei viską ir alyvomis,
Kaip vasaros naktimis vėlyvomis
Tamsa kai susimaišo ir rožinis šviesos sruvenimas.
Palikite komentarą