->
Kada baigiasi tavo vasara
Ir saulė nepakyla
Aukščiau nustatytos ribos,
O mintys nesulaikomai
Plaukia į amžinybę –
Netikėk, kad liko tik tai,
Netikėk, kad žmonės suteikia skausmą
Ir slepiasi savo kiaute.
Netikėk, kad saulė paskęsta jūroje.
Be vilties būdama netikėk
Sapnų tamsai, pranašystėm.
Nenumesk nuo savo pečių
Užuojautos žodžių –
Aš ištiesiu tau savo rankas,
Jos laimina visa, jos prikelia gyventi –
Patikėk!
Labai grazu
Neleidzia perskaityti visi eilerascio iskarto issijungia