Gyvenimas kaip žemė

Ak dienos kaip pokyliai purvinos, Gyvenimas kaip žemė
Kaip sniegas, pavirtęs į nieką…
Išeisiu į lauką, įlįsiu į urvą,
Pasišnekėsiu su Slieku.

Klajosiu takais jo painiais
Po žemėm, kur niekas nemato.
Įpūsiu ugnelę tenais,
Išgersime dviese arbatos.

Neklauskit, ką Sliekas galvoja,
Kai sniegas pavasarį tirpsta –
Jis dirba. Jis žemės artojas
Ir pats jis žeme pavirsta…