Gyvenimas išsiskleidė

Kuo ji kalta, kad jos gyvenimas
Išsiskleidė, kaip ievos žiedas,
Ir karštas gundymas jos krauju penimas
Giliausias širdis ėda?

Ir pats lengviausias jos pasilenkimas sakė,
Ir išdavė kiekvienas pulso dūžis:
Nekaltinkit manęs, aš tik silpna plėštakė,
Aš karalaitė ta, kurios stikliniai rūmai tie sudužo.

Kuo ji kalta, kad rankos linko valkios
Į žemės vaisių sultingą visokį.
Ir permanė jinai, kad jos visi išalkę,
Ir džiaugėsi, kad suteikė parėdymą Aukščiausis tokį.