Benkartai

trys benkartai: rusas, mongolas ir kumeliukas –
debesys raudonos: rusas, mongolas ir kumeliukas –
debesys juodos: rusas, mongolas ir kumeliukas

kumeliuką suvalgė stepių vilkai, mongolų broliai,
ir benkartukas padėjo, kraują laižė dvišaku liežuvėliu,
kol broliai įsčiose šoko kazoką – kazokėlį motulės palangėj

ant stalo, ant ilgojo, mėnesienoje žėrėjo jeknelės – ir kardas
tris kartus kirto, nė karto neparpuolė, prieš aušrą išjojo
jaunasis; tai jo tasai kumeliukas sartas, tai jo, vytužėlio

eisim į ežerėlį abrūsėlių skalbti, žalčių marškinėliais gaudyti –
tegul įsčias išlaižo ledinis šaltis ir nendrelėm apeina eketėlė
vidury vasario, per pačią pūgą, per gėląjį pasiutimą ledo

už jūrų, už marių jauteliai baubojo, niekas negirdėjo, tykiai šlamėjo
upelė šaltuonėlė, jaunoji motinėlė kraujuose gulėjo ir dantimis griežė:
debesys juodos ir raudonos su vėju pro šalį ėjo, medžioklių ragai skardėjo

rusas, ručkis drąsuolis iš stepių, kaukė prieš vėją ant šaltų griuvėsių,
jo senoji motinėlė išverkė jam mirtį ir rudo molio kuskelę,
aplankykit, seserėlės, kankinio bevardį kapelį smilgų lauke

eisim, broleliai, į girią, eisim, jaunieji, kareivių benkartėlių medžioti,
pūsim ragus ir laistysim ne midų, ne alų – tik karčiąją arielkėlę,
karčią kaip motinų ašarėlės: rusiškos, mongoliškos ir kumelaičių

pievoje laigo – plačiastrėnės, ilgakojės, šyvos ir bėros, raudonos ir palvos,
nežino jos nieko apie paskutinį kruviną šovinį, įstrigusį už maldos žodžių,
už perkreiptų lūpų: mes mylime jas ir siekiame jų – nekaltų ir sultingų

trys benkartai: rusas, mongolas ir kumeliukas –
žemelė sūri: rusas, mongolas ir kumeliukas –
žemelė derlinga: rusas, mongolas ir kumeliukas

mes, benkartai, mes drąsūs kaip ereliai, apsiviję aplink žemę tris kartus –
nusileisim Antarktidoje ir išgąsdinę dievus ir pranašus senuosius
tyliai tyliai kaip šešėliai ligi mirties jus visus sekiosim