->
Ar tu verkei su tais, kur žemėj verkė
ne duonos… – laisvės, saulės ir žiedų? ..
Diena, kaip kūdikis, pailsus užsimerkė,
ir liko šalta, juoda juoda ir gūdu.
Ar tu ėjai su tais, kur žemėj ėjo,
kaip kryžių, naštą svetimųjų nešdami? ..
Po kryžium puolė girios ir laukai žalieji,
kad juos pagirdytų apyaušrio versmė …
Ar tu su tais, kur tėviškę išdavę,
ir motiną, ir seseris išduos
ir bėgs bailiam būry, kaip pasiklydę avys,
be skausmo ašaros ir be gyvų akių veiduos? ..
Ar tu su tais, kur praeitį prakeikę,
namus prakeikia ir kapus tėvų,
klaikiam sapne pabudę gieda giesmę klaikią
stabam naujų dienų dievų? – – –
Ar tu su tais? .. Bet kam, bet kam aš klausiu.
Neatsakyk. Tylėk. Neverk. Ir nesiskųsk.
Tik toj naktyj, tik šitoj pūgoj pasiučiausioj
išauš rytojus vėl kaip ašara vaiskūs …
Palikite komentarą