Baltas debesėlis

KURGI TU plauki, baltas debesėli,
Žydroje mėlynėj čaižomas čiurlių?
Ak, kaip gera tau – virpuliuoja mėlis,
Ir nevaržo niekas laisvės ir kelių!

O yra tenai, tolyje pranykus,
Nematyto grožio kenčianti šalis:
Gintaro plaukai, o likimas nykus,
O akių mėlynėj širdgėla gili…

Tu nuplauk tenai, baltas debesėli!
Viso mano skausmo ir pasiilgimo
Krikštolinių ašarų lašus paberk

Ir nutildyk balsą kruvino verkimo!
Pasakyk jai, baltas debesėli: –
Neraudoki, miela, neraudok, neverk!