->
Sunki, juoda kasdienė mūsų žemės duona,
žudikė mūs svajonių ir sapnų.
Aukštai padangės mėlynuoja,
o aš kasdienės duonos atsinešt einu.
Iš dulkių, iš aliejų ir iš ratų
iškrinta duonos trupiniai.
Renki. Ir niekas čia tavęs nemato,
ir tu pro pilką langą nematai,
kad nužydėjo mėlyni dangaus skliautai.
Žiauriai gražus ir labai rimuojasi tiktais labai trumpas