Tai slankiojau

TAI SLANKIOJAU tada šešėliu pievoj…
Gėlėse ašarų! primint kartu!
Ir klausiau aš gėlių: – Kur pasidėjo Dievas?
Kur pasidėjai tu?

Kalbėjau poterius gėlėse, pievoj,
Tylius, kaip skausmas tų naktų,
Kalbėjau taip: galėjo gal išgirst tik Dievas,
Galėjai gal išgirst tik tu!..

Bet svetima malda gal buvo Dievui,
Ir tau malda gal buvo svetima,
O taip žydėjo margos pievos,
O taip kvepėjo toluma…

Tai mano ašarom žydėjo pievos…
Nuo poterių, nuo poterių girtų,
Žinau, būt verkęs ir rūsčiausias Dievas,
Ak, būtum verkusi ir tu…


Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>