Šv. Sebastijonas

PAKELDAMAS akis aukštyn drebėjau,
Kad nepalaužtų valios man kančia –
Įsmigo štai pirmoji vilyčia,
Ir nerimas, o Viešpatie, praėjo.

Kaip miela – lyg šilti lašai lašėja…
Lyg sąla sąnariai… Kaip gera čia
Man laukt, matyt su šypsena skaisčia
Ateinantį iš tolo Atpirkėją.

Garbė ir šlovė Tau, o Visagali!
Maniau, kad reiks įtempti valią,
Bet štai Tu Pats manęspi ateini…

O kiek šviesos! Net man akis gadina…
Švelnaus skambėjimo skliautai pilni…
Tik svyra jau galva, sunki kaip švinas..