Vagalume

Gyvenimas — naktis. Ir jo mes nepažįstam,
Nes niekados širdies netyrėme gelmių.
Nešiojamės savy žvaigždes ir dangų visą,
O einam šešėliuotu ūkanų keliu.

Manding, kas niekados bekraščio vandenyno
Saikuoti mažyte kūrybos druožele
Svaiginančioj vienatvės puotoj nemėgino,
Tas niekad nežinos, kokia žmogaus dalia.

Kalvarijų keliu per kalnus saulė žengia,
Nubraukia prakaitą jai debesų skara.
Ant delno ašara. Pažįsti joje dangų!

O menasi jaunystės pasaka gera…
Staiga nusigąsti savo širdies gilumo —
Užtenka tau šviesos mažyčio vagalume.

Pasaka

Kas tarp laurų ir akacijų šešėlių
Kas ugnies į tavo ašaras priskėlė?
[Daugiau...]

Platybėse laukų

Liko ūkanoj kalnų vingiuotas kelias,
Liko viskas ten anapus — debesy —
Ir tu, mielas akiai žydintis kampeli,
Ir tu tolimas, toks tolimas esi!
[Daugiau...]

Siesta

Į miegūstą kaitros susnūdimą
Nusiyrė vėsus debesėlis,
Ir žilpinančios saulės šešėlis
Ant įkaitusių smilčių parimo…
[Daugiau...]

Parke rudens rytą

Parkas. Medžių pilkuojančios eilės,
Darganos pelenais pabarstytos.
Iš dangaus byra ašaros gailios —
Ir vis taip visus rudenio rytus.
[Daugiau...]

Luar

Šešėlių paukščiai sėda ant plikų viršūnių,
Nykiais sparnais dausas ir žemę globdami.
Suvirpa keteros dantytu savo kūnu,
Kad šaltas debesis po nuoga krūtimi.
[Daugiau...]

Guarujá

Į temstančias marias anapus Guarujá
Atėjus išbaidei bežaidžiančias bangas.
Skenduolis tiesia ten išblyškusias rankas…
Tai valtis tolumoj — tokia maža maža.
[Daugiau...]

Kristalinė taurė

Šito vakaro lūpos ir šaltos ir tylios,
Ir jo pirštai šalti.
Ipirangoj prie palmių sumigo jau vilos
Kaip vaikai apleisti.
[Daugiau...]

Vakaras

Vaitoja drėgnas vakaras ant mano rankų.
Keliu sunkias akis į tolumas pro langą.
Atsimenu tave — ir visos mintys klysta
Šešėlių grauduly į šviesią viešpatystę.
[Daugiau...]

Cascata cristalina

Iš neramaus kalnų šaltinio —
Iš žemės almančios žaizdos —
Srovena kraujas nuolatos.
Traškiu juoku nusikvatoja
Ir puola po granito kojų
Gelmėn cascata cristalina.
[Daugiau...]


Puslapis 1 iš 212