->
Liko ūkanoj kalnų vingiuotas kelias,
Liko viskas ten anapus — debesy —
Ir tu, mielas akiai žydintis kampeli,
Ir tu tolimas, toks tolimas esi!
Vienų vienas bevilioja širdį žygis —
Sau pačiai išdrįsti tarti atvirai:
Viskas žuvo, ir sapnų auksinės vygės
Surūdijo geležiniai pakarai…
Pučia veidan vakarų švininis vėjas,
Drebindamas vynuogių rausvas kekes;
Be tvarkos galvoj kryžiuojasi idėjos,
Mindamos gimtųjų pievų plaštakes.
Kas priraišiojo po baltą debesėlį
Prie nudžiugusių pavasario šakų?
Žydi medžiai, žydi krūmai, žydi gėlės — — —
Žydi ašara platybėse laukų.
Palikite komentarą