|
-> Jei būčiau mūzų įkvėptas poetas,
dainuočiau saulėtą lakūną…
Dainuočiau jo drąsą, nuostabų lėktuvą,
nes ten – melsvoj erdvėj,
kur žmonės mintimis vos retkarčiais tebūna,
jis jau šiandieną anksti rytą buvo! [Daugiau...]
O, Perkūne, nors kartą skelk į tuos,
kurie nuolat šaukia: ,,mes žūstame“.
Tu išnaikink tuos, kurie, sotūs būdami, [Daugiau...]
Aš taip norėčiau, kad jūs išnyktumėt,
kad jūs numirtumėt naujos dienos aušroj;
ir visą liūdesį išneštumėt iš žemėsį, [Daugiau...]
Štai saulė danguje, lyg ištirpdytas plienas,
gaivia šviesa nuklojo žemę mano,
ir nutekėjusi laukais, miškais, rugienom, [Daugiau...]
-> Dažnai matydamas, kaip tvinsta miesto gatvės,
norėdavau sušukt: Gana!
Kaip lervos iš plyšio suskilusių sienų, [Daugiau...]
Gyvenimas skrieja greičiau negu vėjas!
Ką vėjas?! Kaip audra pašėlus!
Gyvenimas – alkanas foto mėgėjas,
matąs tik saulę ir šimtus šešėlių… [Daugiau...]
Danguj kažkas paliejo melsvą rašalą,
o žemėj – tušą;
saulė nusijuokė, paglostė mašalą
ir tarė: „Kelkis, gluše“! [Daugiau...]
Mokykloj mums mokytojai kalbėjo:
Sfinksas – paslaptis; obeliskai, rodos, taip pat kažką reiškia,
poetams labiau tinkanti naktis, [Daugiau...]
Jūsų tiek daug, kad nežinau, ką tarti…
Linkėti jums visokių dangiškų malonių,
o gal į tėviškės laukus ir klonius
seimą sušaukt ir nuoširdžiai išbarti.
[Daugiau...]
-> Nuosavą namą kasmet savininkas apžiūri,
kiekvienas gyvulys pavasarį šerias,
o mes vis užguiti, pergedę, paniurę,
lyg tik ką grįžę iš akušerės. [Daugiau...]
|
|
Naujausi komentarai