Žuvelis žvejys

Dyžė Žuvelis asfaltu
pro mėlynus griežčių laukus,
galvodamas apie mergaitę,
džiaustančią puodus ant kėglių –
lanksčią lyg katę.
[Daugiau...]

Medžiais tikėk

Medžiais tikėk,
savim vandeny atspindėta,
tikėk.
[Daugiau...]

Rauda boružei. Vasaros sapnas

Rytą,
patekant saulei,
mirė boružė.

Ją vežė iškeltą aukštai
stikliniame laše.
[Daugiau...]

Kukučio pagailėjimas tamsią audringą naktį

Kur, tu, Kukuti, dabar –
po mirties?
Eini kur nors perlytas,
palinkęs prieš vėją –
lyg eitum į kalną,
net šunes
tavęs neaploja.
[Daugiau...]

Severiutės rauda

Severiutė esu nuo Užpalių, kur gelžkelis suka į pietus,
kur bėgiais ėjau aš basa,
kaip nėščia iš namų išvarytą skalbėja…
Lyg paskutinei –
prie didelio užtiesto stalo nebuvo man vietos,
už nugaros, man negirdint,
kalbėjot,
kalbėjot,
kalbėjot…
[Daugiau...]

Kvailutės Onulės rauda

Rado Onulė prie tako
raudoną siūlą
iš vaikiškos kojinės,
o gal iš vaivorykštės?
Atsisėdo ant kupsto,
ir pagailo Onulei to siūlo,
ir iš gailumo –
apsiverkė.
[Daugiau...]

Nežinoma daina

Buvo gražiai nupaišytos langinės
ir išrašyti žirgai.
Tekėjo mergaitė – kaip rytą
pateka saulė.
[Daugiau...]

Kumelaitė Kukučio ausy

Per naktį
Kukučio ausy
užaugo smagi kumelaitė.
Iš džiaugsmo jinai šokinėja,
žvengia
ir spardo į ausų būgnelius.
[Daugiau...]

Kukutis važiuoja pilnu troleibusu

Suspaustas iš visų pusių,
Kukutis smagiai sau galvoja:
– Koks tai yra patogumas –
važiuoji, ir niekam nerūpi,
kodėl tu važiuoji,
nors galbūt
esi ką nors negražiai prišnekėjęs,
įžeidęs savo kaimyną
ar važiuoji ką nors apgauti.
[Daugiau...]

Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj

Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj
raudonos, kad pravirkt gali, –
rasa ten laša nuo lelijų –
kaip dalgio ašmenys – gaili.
[Daugiau...]


Puslapis 1 iš 212