Idilė

Pelkių tyloj švilpiniuoja Pano skudučiai.
Giriose briedžiai geria iš gėlo šaltinio.
Paparčių pavėsyje plazda vėjo plaukai palaidi.
[Daugiau...]

Amžinai atminčiai

Atsimeni
sidabrinių topolių tylą?
Baltų debesų plaukimą
ir siaurą šešėlio liniją
ant saulės laikrodžio veido?
Laukinių rožių kvepėjimą
ir mėlyną atspindį
seno malūno tykiam tvenkiny?
Ar atsimeni dar?
[Daugiau...]

Tolimos nakties atsiminimas

Vakare senelės sodyboje blykčioja tolimo žaibo
išgąsdintos lygumos. Meldžiasi medžiai linguodami.
Ilgas grūmojantis griausmas nurieda
per pilką ir piktą dangų. Už lango
žiūri sulytas veidas liūdnai į mane.
[Daugiau...]

Pastoralė

Iešmininko sūnūs groja šešėlyj gitaromis: renka
permatomi pirštai seną ir gailią melodiją.
Balto metalo lėktuvai nardo begarsėje erdvėj.
[Daugiau...]

Laterna magica

Lango kryžius krenta ant kreivo kambario sienos.
Linguoja laivų siluetai. Liepoja. Plaka ir plaka
elektrinio kalvio maža statulėlė raudoną geležį.
Budi stiklinėje bonkoje burlaiviai. Vario švytuoklė
monotoniškai mirga: šviesa ir šešėlis. Tėvo
balsas ir didelio miesto ūžimas. Naktis ir tyla.
[Daugiau...]

Terra incognita

Mėlyno sniego žemėje medžių nėra:
tik medžių šešėliai ir medžių vardai,
parašyti niūraus atsiskyrėlio aklųjų raštu.
[Daugiau...]

Epitafija draugystei

Mes vis dar kalbam apie baltą brastą
atokaitoj, toli, Žemaičių kaime:
tyra tėkmė tekėjo per geltoną smėlį,
(mūsų plaukai, saulės nudeginti, geltoni –
kaip smėlis, kaip rugių laukai, kaip gintaras ir vaškas)
tyra srovė nubėgo per geltoną smėlį,
draugystės mėlynajam veidrodyje veidus supdama.
[Daugiau...]

Rauda ir vaikystės fuga

Juodžemio tankūs plaukai – sunkus plaukai kaip žemė.
Medaus geltonumo plaukai – kaip vasaros korių vaškas.
Ugniniai raudoni plaukai – tiršti kaip saulėlydžio rūkas.
[Daugiau...]

Capri

Capri saloj kiparisai liekni ir liaunūs kaip moterys.
Legendarinėj Capri saloj ąsočiai liekni ir moterys.
Vynuogynai vingiuoja pakalnėn. Jūra ir uolos dainuoja.
Tu atėjai ir stovėjai žvarbų gruodžio vidurnaktį
mano sapne, aikštėje, pūgoj, pusnynuose,
viena ir balta. Kaip žydintis medis, žuvėdrų debesis,
Neapolio kolona.
[Daugiau...]

Tėviškė

Prietemoj tylios moterys stovi prie atviro lango:
dengia pečius palaidi peleniniai plaukai.
Ievų medžiai žydi ir žiūri į žydrą vandenį.
Teka garuodama tėviškės upė lėta Vaidmena.
[Daugiau...]


Puslapis 8 iš 17« Pirmas...45678910111213...Paskutinis »