Capri

Capri saloj kiparisai liekni ir liaunūs kaip moterys.
Legendarinėj Capri saloj ąsočiai liekni ir moterys.
Vynuogynai vingiuoja pakalnėn. Jūra ir uolos dainuoja.
Tu atėjai ir stovėjai žvarbų gruodžio vidurnaktį
mano sapne, aikštėje, pūgoj, pusnynuose,
viena ir balta. Kaip žydintis medis, žuvėdrų debesis,
Neapolio kolona.

Kolonos kareivių žygiavo kitam sapne – rūškanam – ar atsimeni?
Iš Monte Cassino į Romą. Dainavo mano draugas poetas
sutrupintą saulę vidurdienio dulkėse. Tu
jo dainos negirdėjai. Alyvų ir palmių šakas
sukapojo ant imperatorių kelio apokaliptinių tankų
plieniniai vikšrai.

Legendarinėj Capri saloj vaikai neša saujose saulę.
Citrinų pintinėse auksą renka rinkėjų rankos.
Linguoja luotai lengvai ir ritmingai. Santa Lucia.
Kodėl atėjai į mano sapną? Kodėl nesvetingon šiaurėn?
Sninga ir sninga ir sninga ir sninga. Ant sniego nekalto
baltą poeto veidą paišo žiema.


Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>