Keista mirtis

Tik vieną naktį aš gėrėjausi pavasariu
ir tąją naktį žemėn suklupau,
o buvo sužaliavę rasos
už viską tam pavasary žaliau.
[Daugiau...]

Ryžių rinkėjos gyvenimas ir mirtis

- Nors mano rankos buvo purvinos ir juodos,
ir mano akys -“ne šitų plantacijų vanduo”
(man vieną kartą ištarė prajodamas
toks jaunas ir gražus piemuo),
[Daugiau...]

Miestelis upėje

Save mąstydamas svajojau
ir upės veidrody žiūrėjau į save.
(Prie upių visi valkatos prastovi,
norėję būti žemėm ar srove.)
[Daugiau...]

Pasikartojimas

Kai vėsų vakarą ties gluosniais
ir ties molėtais pakraščiais
kartojas paukščių takas,
[Daugiau...]

Ar aš galiu?

Ar aš galiu išeit iš žemės,
kad žemė – liūdesys?
Ar aš galiu išeit iš žemės,
kad aš – to liūdesio dalis?
[Daugiau...]

Kasdienė duona

Sunki, juoda kasdienė mūsų žemės duona,
žudikė mūs svajonių ir sapnų.
Aukštai padangės mėlynuoja,
o aš kasdienės duonos atsinešt einu.
[Daugiau...]

Rudens vaikai

Kai ateina minkštas ir švelnus pavasaris
ir tartum maži stebuklai kalas pumpurai,
aš esu praėjęs žalią vasarą
ir matau, kaip žaidžia pakelėse rudenio vaikai.
Nesikalkit! Nesikalkite, žiedai, į saulės šviesą:
verčiau likite žalsvom dėmelėm ant šakų, –
į jūsų bundančią ir bręstančią gyvybę tiesia
rankas būriai rudens vaikų.

Rudens daina

Aplink ruduo. Ir pilkas rudenio dangus
Užnuodijo tau širdį.
Išeik, išeik!
Tave vilioja tie takai, kuriais nuskrido paukščiai
Nuskrisk su jais!
[Daugiau...]

Gluosniai

Prie upelio, kur, romantiką pamėgę, gluosniai
vandenin sumerkdavo šakas,
suskambėjo burtų žodis
ir žiedais nubėgo per pavasario lankas.
[Daugiau...]

Kapų pavėsis

Tylus kapų pavėsis,
išsaugotas aukštųjų medžių.
Kiekvienas sąnarys atvėsęs,
kiekvienam ištarta: “Atleidžiu”.
[Daugiau...]


Puslapis 5 iš 812345678