->
Kai vėsų vakarą ties gluosniais
ir ties molėtais pakraščiais
kartojas paukščių takas,
nereikia į žvaigždynus
daugiau žiūrėti naktimis –
gana, kai spindintis raidynas
kartojasi vandenimis;
gana, kad jis pasikartoja
ir kad negrįžta kaip Mimi,
kad žvaigždės upės vėsumoj
pavirsta upės dalimi.
Palikite komentarą