Kur Baltijos banguoja jūros,
Kur senas Vilnius ant kalvos, –
Milžinkapiai nutilę, niūrūs
Ten saugo vardą Lietuvos.
Tenai senoliai sėjo javą
Ir kūrėsi gražius miestus…
Ten platūs vieškeliai keliavo
Per kalnus, per miškus, raistus. ..
Nuožmus teutonas nuolat kilo
Su debesim iš vakarų.
Iš atminties mums neišdilo
Ugniniai pėdsakai karų.
Kiek kartų brangų kraštą mindė
Kanopos vokiškų gaujų,
Tiekkart kiekvieną žemės sprindį
Vadavo karžygiai krauju.
Juk myli tėviškę lietuvis
Jausmu, kaip Nemunas giliu!
Kaip Margiriai, Gražinos žuvę,
Byloja pelenas pilių.
(+8)
Loading...
Autorius: 
Kategorija: 
Peržiūrėta: 17,974 | 
kaip viskas keičiasi, dabar sergantys rusofobija sakytų teutonas kyla iš rytų.:)
Pati nuostabiausia poetė. Nėra ir gal nebus už Salomėją Nėrį geresnės. Ji be galo mylėjo Tėvynę. Labai negražiai elgiasi su mūsų lakštingala kai kurie,
Ne rusofobas o kiekvienas protingas ir normalus žmogus, nes rusai ir sovietai yra pridarę daug daugiau nusikaltimų prieš lietuvą negu vokiečiai
Elena. Aš taip pat dievinu Salomėją. Patinki man ir tu.