Ateina rudenys…

Ateina rudenys – tamsių dienų vienuoliai,
ir gieda requiem jų žingsnių eisena.
Žvaigždynai gesta į juodas miglas nupuolę,
ir vysta gėlės – laimės pasaka sena.

Ateina rudenys – ir tavo žiedo grožį
jie nuraškys ir, neapverkę jo, numes,
o tu paika, o išdidžioji žemės rože,
o tu, jaunyste, o tu, motin nuodėmės!