|
-> Kaip mano senoliai urviniai
bijau visko:
tviskančio
žaibo, griaustinio,
tamsos ir miško
gūdžios glūdumos,
mirties ir kraujo.
[Daugiau…]
Šiaurės beržo sula
laša ant šilto žvyro.
Kaimiečių kelio į Solbad Hall,
kur viduramžių liekni vyskupai
stikliniuos karstuos įmūryti
į storą katedrų sieną.
[Daugiau…]
Visą savo turtą surinkau –
išdėliojau saulėje ir vėjuje:
nėra nieko auksu lieto nei sunkaus,
nieko žėrinčio ir nieko sudūlėjusio.
[Daugiau…]
Neleisk man nieko pamiršti:
tegul pasilieka visa, kas buvo
dovanota ir atimta:
tegul auga, didėja, gilėja
kaip ženklai, įrėžti į beržo kamieną,
kas metai auga kartu su medžiu
ir sunkiasi su balandžio sula
į medieną, į šerdį…
[Daugiau…]
-> Tarp penkių baltų beržų
(jie auga kaip broliai iš vieno kamieno),
plačioj karūnoj, kur šiaurės vėjai ūžia,
tave užaugino lengvi ir permatomi debesys.
Sūpavo šiltos vasarų vėjo rankos.
Dainavo lopšinę ežero vandenys.
Geltono smėlio spalva nudažė saulė. akis.
[Daugiau…]
Esu skraidęs kadais tik sapne.
Nepažįstu to svaigulio keisto,
kada vėją skrodžia sparnai
ir kraujas užkaista: –
[Daugiau…]
Ant tėvelio dvaro
sakalai krypavo…
tarp kuplių kvepiančių liepų,
prie almančios Ašvos,
tėvo tėvo tėvo sapne.
[Daugiau…]
Pardavinėjam su broliu Žemaičių turguje
gyduoles žoles. Basi vienuoliai giedodami
stato šventyklą. Trenkia prakaitu ir sakais.
Apkalbam rožę, išglostome kaulų gėlą:
slaptais burtažodžiais nugalim nuomarį.
Kunigaikščių raiteliai
lekia dulkėtom smėlio kalvom.
Mudu su broliu
keliaujam basi.
[Daugiau…]
Norėčiau prisijaukinti sakalą,
pilką, išdidų paukštį,
aitvaro brolį.
[Daugiau…]
-> Kryžkelėj auga platanai. Kelio atgal nėra.
Ūkanoj aidi kareivių žingsniai ir geležis.
Tarp debesų ir lapų alsuoja žemė gera.
Miega koralų saloj nepažįstamoj žemė graži.
Šlama platanai ir plazda paukščiai virš mūsų galvų vakare.
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai