->
šlykščiausia – tai paryčiais, maždaug prieš šešias –
lyg akis kas lėtai rėžtų skalpeliu –
sujungiami šviestuvai –
keturi dūzgiantys, operacinės baltumo, kažkodėl vadinami dienos šviesa
plius vienas didelis, violetinis – kvarco
ir pulkui mieguistų pusnuogių vaikų prasideda procedūros:
matuojama temperatūra,
sodinami ant numeruotų puodų,
kyla, sėdasi, sliūkina
pameta numeruotas per dideles šlepetes
markstosi, žiovauja, viduriuodami tuštinasi
garsiai, laikydamiesi už pilvų, vaitodami, besiraitantys
ko norėt – dizenterijos pratybos penkiamečiams –
beveik siaubo filmas
su vaidmenų atlikėjais – plikų geltonsnapių vada,
vietoj lizdų išperėta ant šaltų geležinių šikpuodžių,
ir galvos visų panašios, kažkokios didelės,
ir pozos – kaip Parkerio paukščio
sėdi, žiūri vienas į kitą, į niekur, į vieną tašką, į daug taškų
galvoja su baime: rytoj mūsų skyriui į dušą
ta sanitarė rusė mėgsta atsukti verdantį vandenį
o praėjusią savaitę mažiui karpydama nagus
nurėžė dalį gyvuonies tai iš karto dezinfekavo spiritu –
ot klykė
abu
———————————————————
bet šeštadienį atvažiuos mama
jei analizai bus geri ir neturėsiu temperatūros
ir jei gydytoja bus geros nuotaikos
porai valandų išleis į miestą –
užteks –
kad nuvažiuotume už upės, į parduotuvę
su važinėjančiais laiptais
aukštyn
virš ligoninės, Vilniaus, stoties, dar aukščiau
———————————————————-
ir suspėtume grįžt į
Žvėryną
Palikite komentarą