|
-> Dabar dovanas dalinu:
didžiulę degančią saulę balandžio danguj,
putojantį krioklį po pumpurais,
žydintį krūmą, pilną paukščių
ir debesų šešėlių,
atokaitoje tylintį seną tiltą
samanotų, drėgnų akmenų,
alpų vėjo alsavimą
ant užmerktų blakstienų,
vakarykščio sniego garuojančias pėdas
po eglynų šakom
ir į slėnį saulėtą lėtai
nuvingiuojantį šilto, šnarančio
žvyro taką.
[Daugiau…]
Neleisk man nieko pamiršti:
tegul pasilieka visa, kas buvo
dovanota ir atimta:
tegul auga, didėja, gilėja
kaip ženklai, įrėžti į beržo kamieną,
kas metai auga kartu su medžiu
ir sunkiasi su balandžio sula
į medieną, į šerdį…
[Daugiau…]
Nebekalbėkim daugiau
nei vieno žodžio –
žodžių gana.
Tegul skardena
tarp garuojančio
gruodo ir tarp dangaus
tiktai vyturėlio daina.
[Daugiau…]
Tarp penkių baltų beržų
(jie auga kaip broliai iš vieno kamieno),
plačioj karūnoj, kur šiaurės vėjai ūžia,
tave užaugino lengvi ir permatomi debesys.
Sūpavo šiltos vasarų vėjo rankos.
Dainavo lopšinę ežero vandenys.
Geltono smėlio spalva nudažė saulė. akis.
[Daugiau…]
-> Apkabinkime rankomis saulę –
teneateina žiema.
Teneateina naktis
Teneateina gruodu,
palaidojusi visą gentį
smėlio kalne.
[Daugiau…]
Iš Arktikos pučia lėtai
šiltėjantis vėjas.
Ledo lytys
plaukia pavandeniui:
bokštai balti
po vandeniu.
Baltos Arktikos meškos
taškosi saulėje.
[Daugiau…]
Glostau drėgną ir tankią žolę:
plaukus jaunos moters.
Nieko nepasiliko: prapuolė
vasara, vandenys vakarais
plaus ir plaus
tuščią aikštę.
[Daugiau…]
Debesys drengia dangų.
Vėtra artėja.
Į baltą Baltiją brenda,
per smėlį ir vėją,
tūkstantamečiai pušynai.
Priėję
pakrantę, krenta
šniokšdami į devintąją bangą
ir giliai gelmėn paskandina,
šakų ir šaknų raizgyne,
smėlį, žaibus ir vėją
ir gintarą
[Daugiau…]
Esu skraidęs kadais tik sapne.
Nepažįstu to svaigulio keisto,
kada vėją skrodžia sparnai
ir kraujas užkaista: –
[Daugiau…]
-> Vien tiktai sniegą,
sniegą ir sniegą ir sniegą matau.
Ligi akiračio akinančio
begalybė balta. Tiktai kartais prabėga
tolumoj, kur ledinis dangus liečia sniegą,
briedžių bandos ledu
ir nusineša anta šakotų, aštrių ragų
didžiulę, paliegusią
Arktikos saulę.
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai