->
Dabar dovanas dalinu:
didžiulę degančią saulę balandžio danguj,
putojantį krioklį po pumpurais,
žydintį krūmą, pilną paukščių
ir debesų šešėlių,
atokaitoje tylintį seną tiltą
samanotų, drėgnų akmenų,
alpų vėjo alsavimą
ant užmerktų blakstienų,
vakarykščio sniego garuojančias pėdas
po eglynų šakom
ir į slėnį saulėtą lėtai
nuvingiuojantį šilto, šnarančio
žvyro taką.
Duokit dabar dovanų:
delnai į jus ištiesti,
mano lūpos ir akys atvertos:
šiaurėje ežerai
taip atanka atokaitoje,
pasiilgę pavasario potvynių,
parlekiančių paukščių
ir plaukiančių debesų.
Duokit dabar mano baltą
Arktikos sakalą
gintarinėm akim.
Atiduokite man
balandžio saulę,
putojantį krioklį,
apsvaigusį krūmą
ir alpų vėjo alsavimą
slėnyje ant tilto drėgnų akmenų.
Palikite komentarą