Naktis

IŠ IŠGĄSČIO sustingom,
Pusiaukelėj kai atsigrįžome –
Tai vis naktis, ir tokia sielvartinga,
Kaip Dievo Motina po kryžiumi…

Tiek graudaus sopulio širdyse –
Sulinkom po meile trigrašine,
Kur eisi tik, kur klysi –
Apkerpėjus laukų ir pievų sąžinė.

Tarsi šilkinis mylimos atsižiūrėjimas,
Mes slenkam šuntakiais ir vingiais:
Ir tie laukai tušti, kuriuos priėjome,
Ir ta naktis, naktis skrūdi ir sielvartinga.