Monologai

Kaip su virėja ar skalbėja
Daržely kalbasi žiedai,
Taip su savim aš pats kalbėjau:
Neįtikimai paprastai.

Virėja virė aukso košę,
Dangus mirgėjo katile, –
O man išsiskleidė kaip rožė
Žvaigždė, nutiškusi šalia.

Skalbėja skalbė baltą sniegą,
Tekėjo putos per kraštus, –
Srovė kvatodama įbėgo
Į mano liūdinčius raštus.

Matau virėjas ir skalbėjas,
Jų balsą tolimą girdžiu.
Pats su savim pasikalbėjęs,
Krentu į sūkurius žvaigždžių.