Blondinių gatvė

Blondinių gatvėn draudžiama įeiti
Gyviesiems. Vandenilio peroksidas,
Lašėdamas iš debesio į žemę,
Auksuoja miegančių mergaičių plaukus.

Tuščiom akim pavargusios gražuolės
Nueina rudenėjančia alėja.
Joms nuo pečių auksinės upės teka,
Joms medžiai šlama apie Prozerpiną,
Ir pragaro valdovės obuoliai
Pro jas nurieda į geltoną dieną.

Jos, nematydamos viena kitos,
Prieina ligi geležinių vartų,
Kur vagonėlių kimios dūdos groja”
Senus galantus purpurinėm kaukėm”.

Sugrįžusios į kambarius neramios,
Jos mato veidrodyje rausvą naktį
Ir, guldamos ant giedančių grindų,
Už sienų girdi šlamesį ir juoką.

Nuo lengvo vėjo atsidaro durys,
Ir, didelius sparnus palikę gatvėj,
Į kambarius įeina angelai,
Šypsodami po sidabrinėm kaukėm.